pašvaista

pašváista sf. (1) Jrb žr. 1 pašvaistė: Ant dangaus pašváista lyg nuo gaisro, nuo ugnies J. Netamsu suvisu, ir dar pašvaista nuo mėnesio iš po debesų J. Nuo gaisro šviesa ant dangaus: turbūt kas dega, pašváista matyti Vl. | prk.: Žmoniškosios dvasios – sielos pašvaista siekia dar lig jausmų gyvatos Vd.

◊ šiáurės pašváista poliarinė šviesa: Šiáurės pašváista trykšta iš šiaurės tokiais lyg liepsnos liežuviais Jrb.